Vienakis – tai asmuo, kuris gyvena vienas, neturi šeimos (sutuoktinio, vaikų) arba gyvena atskirai nuo artimųjų. Dažnai vartojamas apie suaugusį žmogų, ypač vyrą.
Pavyzdžiai:
1. Po skyrybų jis liko vienakis ir persikėlė į miestą.
2. Senelis gyveno vienakis, bet dažnai lankydavosi vaikaičiai.
3. Nors buvo vienakis, jis niekada nejautė vienatvės – užsiėmė savo pomėgiais.
Sinonimai: vienišas, netekėjęs/nevedęs, pats vienas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.