Vidukalvis – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis vidurinį amžių (apie 40–60 metų) žmogų. Žodis sudarytas iš dviejų dalių: vidurys + kalvis (senovėje „kalvis“ galėjo reikšti „kaltas, nukaltas“, t. y. subrendęs, suformuotas asmuo).
Pavyzdžiai vartojime:
1. Jis jau vidukalvis, bet vis dar pilnas energijos.
2. Vidukalvio amžius dažnai laikomas gyvenimo viršūne.
3. Senovėje vidukalviai buvo gerbiami kaip patarėjai.
Sinonimai: vidutinio amžiaus žmogus, brandaus amžiaus asmuo.
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.