Vidugatvė – tai tarmiškas žodis, reiškiantis vidurdienį, pietų metas (dažniausiai apie 12–14 val.). Kilęs iš žodžių „vidus“ + „gatvė“ („vidury gatvės“ kaip analogija vidurkiui dienos).
Pavyzdžiai:
- „Ei, vidugatvė jau, laikas pietums.“
- „Vidugatvėje saulė gražiai kaitina.“
- Seneliai sakydavo: „Vidugatvės karšty neik laukan!“
Vartojamas daugiausia dzūkų ir pietų aukštaičių tarmėse, literatūrinėje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.