Vičvierius – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis šunį, dažniausiai nedidelį ar paprastą. Turi menkintąją arba švelniai niekinančią spalvą (panašiai kaip „šunius“, „šunė“).
Pavyzdžiai:
1. Kaimyno vičvierius visą naktį loja.
2. Kur tu tą vičvierį radai?
3. Nesivadink tuo vičvieriu – jis gali įkandti.
Pastaba:
Naudojamas šnekamojoje kalboje, neretai su ironija ar panieka. Rašytinėje ar oficialioje kalboje vartoti nerekomenduojama – tinkamiausia forma yra „šuo“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.