"Vičiul" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis balsą, riksmą, šauksmą (dažniausiai garsų, kuriuos išskiria gyvūnai, pvz., šunys).
Pavyzdžiai:
1. Kaimynų šuo visą naktį vičiuliuoja.
2. Iš miško girdėjau lapių vičiulėjimą.
3. Nustok vičiuliuoti – išgirs visi! (perkeltine prasme, apie žmogų).
Pastaba:
Žodis kilęs iš baltarusių kalbos („вішчу“ – šaukiu, riksmu), Lietuvoje dažniausiai vartomas rytų aukštaičių tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.