vėvaikis

Vėvaikis – tai asmuo, kurio tėvai mirę (abu arba vienas iš jų). Terminas dažniausiai vartojamas literatūroje, istoriniuose šaltiniuose arba poetiniu kontekste, nors kartais ir šnekamojoje kalboje.

Pavyzdžiai:
1. Jis liko vėvaikis būdamas dešimties metų.
2. Senovėje vėvaikiai dažnai augdavo giminaičių globoje.

Sinonimai: našlaitis (dažnesnis šiuolaikiniame vartojime).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vevaikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėvaikis – tai asmuo, kurio tėvai mirę (abu arba vienas iš jų). Terminas dažniausiai vartojamas literatūroje, istoriniuose šaltiniuose arba poetiniu kontekste, nors kartais ir šnekamojoje kalboje. Pavyzdžiai: 1. Jis liko vėvaikis būdamas dešimties metų. 2. Senovėje vėvaikiai dažnai augdavo giminaičių globoje. Sinonimai: našlaitis (dažnesnis šiuolaikiniame vartojime).