vėsìmas. vė́simas.
1. → vėsti
1.
2. pavėsinė.
atvėsìmas. → atvėsti:
1. Oras buvo nepastovus, su didesniais atvėsimais.
2. Pašiūręs neatvė́simas [sriubos],
karštà i karštà. Plytų deginimas dalinasi į tris dalis: į garavimą, įkaitinimą ir atvėsimą pečiaus.
3. → atvėsti 4: Kiti svečiai dėl atvėsimo alų tik maukia. Kas gi iš to atvėsimo, kad tavęs tykauja liga.
4. → atvėsti 5: Santykių atvėsimas.
išvėsìmas.
1. → išvėsti
2.
2. → išvėsti
3.
nuvėsìmas.
1. → nuvėsti
2.
2. → nuvėsti
5.
3. → nuvėsti 7: Ale i nuvė́simas mergos: su vaikuočiu prasidėti.
pavėsìmas. → pavėsti
2.
pravėsìmas. → pravėsti
2.
užvėsìmas.
1. → užvėsti
1.
2. → užvėsti 6: Ir ertes nieko nėra Dieviep bjauresnio, kaip tasai menkas tinginys ir slatijimas o užvėsìmas mūsų. Bat labiaus jog užlikos tamęjag užvėsime ir notbojime, kurį turėjo iž pradžios ir dabar top atpenč sugrįžo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.