"Vėsie" – senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „svetimi, nepažįstami, kitataučiai, svetimšaliai“. Dažnai vartotas apie užsieniečius ar kitos tautybės žmones.
Pavyzdžiai:
1. Senovėje vėsių kariai dažnai puldinėdavo mūsų žemes.
2. Pasakojimuose vėsiai – tai būtybės iš tolimų kraštų.
3. Kaimynai buvo vėsiai, nes kalbėjo nepažįstama tarme.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, randamas senuosiuose raštuose, tautosakoje ar istoriniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.