vės

„Vės“ yra senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltis, šaltumas, vėsumą (ypač vėsų orą, vėsų vandenį). Dabar vartojamas retai, daugiausia tarmėse ar poetiniame kontekste.

Pavyzdžiai:
1. Užėjo vėsus vėjas. (Užėjo šaltas vėjas.)
2. Upės vanduo buvo vėsus. (Upės vanduo buvo šaltas / vėsus.)
3. Jaučiasi ankstyvo rytmečio vės. (Jaučiasi ankstyvo rytmečio šaltumas.)

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas „šaltas“, bet „vėsus“ išlaikęs poetinį atspalvį.

Įrašas
Paaiškinimas	„Vės“ yra senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltis, šaltumas, vėsumą (ypač vėsų orą, vėsų vandenį). Dabar vartojamas retai, daugiausia tarmėse ar poetiniame kontekste. Pavyzdžiai: 1. Užėjo vėsus vėjas. (Užėjo šaltas vėjas.) 2. Upės vanduo buvo vėsus. (Upės vanduo buvo šaltas / vėsus.) 3. Jaučiasi ankstyvo rytmečio vės. (Jaučiasi ankstyvo rytmečio šaltumas.) Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas „šaltas“, bet „vėsus“ išlaikęs poetinį atspalvį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.