"Verveltungis" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nemokantis elgtis, nerangus, maištingas žmogus (dažniausiai vartojamas apie vaikus ar paauglius). Kilęs iš veiksmažodžio "vervelti" (reikšti, nerimauti, elgtis nerangiai).
Pavyzdžiai:
1. "Mokytoja skundėsi, kad Petriukas klasėje yra tikras verveltungis."
2. "Nustok verveltis kaip koks verveltungis!"
3. "Kaimynų sūnus – geras vaikas, bet kartais pasijunta verveltungiu."
Sinonimai: įniršis, neramūs, pajūris, maištynininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.