vėrubė

Vėrubė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventąją vietą, koplyčią arba nedidelį maldos namėlį (dažniausiai su kryžiumi ar altoriumi), statomą prie kelio, kapinėse ar kitur atminimui, maldai.

Pavyzdžiai:
1. Kelionėje sustojome prie senos vėrubės prie kelio.
2. Kapinių kampe stovi maža medinė vėrubė.
3. Vėrubėje buvo pastatytas skulptūrinis kryžius ir žvakidė.

Sinonimai: koplytstulpis, koplyčia, altorėlis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'verube' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėrubė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventąją vietą, koplyčią arba nedidelį maldos namėlį (dažniausiai su kryžiumi ar altoriumi), statomą prie kelio, kapinėse ar kitur atminimui, maldai. Pavyzdžiai: 1. Kelionėje sustojome prie senos vėrubės prie kelio. 2. Kapinių kampe stovi maža medinė vėrubė. 3. Vėrubėje buvo pastatytas skulptūrinis kryžius ir žvakidė. Sinonimai: koplytstulpis, koplyčia, altorėlis.