vertėti

vertė|ti, verti (vertėja), vertėjo
1. visaip virsti, kraipytis: Javai šįmet verti.
2. lankstytis: Kirvio ašmenys verti, kaulus kapojant. vertėjimas verti, veria, vėrė
1. durti, smeigti: Iešmu vertėti Durklą
vėrė tiesiog į širdį. Žuvį vertėti Vėrė juos ietimis. prk.: Veriamas žvilgsnis. Jos balsas vėrė per širdį.
2. mauti, kišti: Vertėti siūlą į adatą. Vertėti skietą (į skietą). Ant siūlo vertėti
3. labai skaudėti, diegti:
Šoną, galvą, ausis veria. Veriamas skausmas.
4. daryti (duris, langą ir pan.). sngr.: Durys ėmė vertis. vėrėj|as, vertėa dkt. vėrimas vėrimasis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'verteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	vertė\|ti, verti (vertėja), vertėjo 1. visaip virsti, kraipytis: Javai šįmet verti. 2. lankstytis: Kirvio ašmenys verti, kaulus kapojant. vertėjimas verti, veria, vėrė 1. durti, smeigti: Iešmu vertėti Durklą vėrė tiesiog į širdį. Žuvį vertėti Vėrė juos ietimis. prk.: Veriamas žvilgsnis. Jos balsas vėrė per širdį. 2. mauti, kišti: Vertėti siūlą į adatą. Vertėti skietą (į skietą). Ant siūlo vertėti 3. labai skaudėti, diegti: Šoną, galvą, ausis veria. Veriamas skausmas. 4. daryti (duris, langą ir pan.). sngr.: Durys ėmė vertis. vėrėj\|as, vertėa dkt. vėrimas vėrimasis.