Veršialūpis – tai asmuo, kuris mėgsta ir dažnai skaito/sako eilėraščius, yra poezijos entuziastas ar gerbėjas. Terminas sudarytas iš žodžių „veršiai“ (eilėraščiai) ir „lūpis“ (liežuvio pamatas, čia perkeltine prasme – mėgėjas).
Pavyzdžiai:
1. Jis yra tikras veršialūpis – jo namuose visa biblioteka pilna poezijos rinkinių.
2. Senelė buvo veršialūpė, mėgdavosi recituoti eiles iš atminties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.