Vergpalaikis – tai istorinis terminas, reiškiantis asmenį, kuris buvo vergas, bet išlaisvintas ir tapo laisvu žmogumi, nors vis dar turėjo tam tikrų socialinių apribojimų (pvz., priklausomybę nuo buvusio šeimininko). Tai buvo tarpinė socialinė padėtis tarp vergo ir visaverčio laisvo žmogaus.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Romoje vergpalaikis (libertus) galėdavo užsiimti verslu, bet negalėdavo užimti aukštų valstybinių pareigų.
2. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vergpalaikiai (pvz., išlaisvinti baudžiauninkai) dažnai dirbdavo kaip amatininkai ar ūkininkai, bet jų teisės buvo ribotos, palyginti su pilnaverčiais piliečiais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.