Verdingė – tai istorinis terminas, reiškiantis vaiką, kuris buvo atiduotas (parduotas arba išnuomotas) į priverstinį darbą, dažnai už maistą ar pragyvenimą. Tai buvo paplitusi praktika XIX–XX a. pradžioje Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse.
Pavyzdžiai:
1. Šeima, negalėdama išlaikyti vaiko, jį atiduodavo ūkininkui kaip „verdingę“ – vaikas dirbdavo laukuose, o už tai gaudavo nakvynę ir maistą.
2. Šveicarijoje iki XX a. vidurio „verdingės“ dažnai būdavo perduodamos tarp šeimų per viešus aukcionus, kur buvo parenkamas mažiausiai reikalaujantis atlygio darbdavys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.