Vérbnyčia – tai šventovė, maldos namai stačiatikių ir unitų (krikščionių atšakos). Terminas kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. вербница, blrs. вербніца).
Pavyzdžiai:
1. Senovinė medinė verbnyčia stovi kalvos viršūnėje.
2. Unitų verbnyčia buvo uždaryta caro valdymo metais.
3. Kaimo verbnyčia – architektūros paminklas.
Pastaba: Lietuvių kalboje dažnesnis terminas – bažnyčia, o verbnyčia vartojama specifiškai kalbant apie stačiatikių/unitų šventyklas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.