vėraitis

Vėraitis – tai laiko tarpas prieš aušrą (apie 3–6 val. ryto), kai jau pradeda šviesėti, bet saulė dar nepatekėjo. Dažnai siejamas su tyla, vėsuma ir pabudimo iš nakties pojūčiu.

Pavyzdžiai vartojime:
1. Vėraičiu miške girdėjosi tik paukščių balsai.
2. Grįžo namo ankstyvą vėraitį, kai dar rasa dengė žolę.
3. Po nakties darbo išėjau į lauką šiltu vėraičiu.

Sinonimai: aušra, ankstyvas rytas, priešaušris.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'veraitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėraitis – tai laiko tarpas prieš aušrą (apie 3–6 val. ryto), kai jau pradeda šviesėti, bet saulė dar nepatekėjo. Dažnai siejamas su tyla, vėsuma ir pabudimo iš nakties pojūčiu. Pavyzdžiai vartojime: 1. Vėraičiu miške girdėjosi tik paukščių balsai. 2. Grįžo namo ankstyvą vėraitį, kai dar rasa dengė žolę. 3. Po nakties darbo išėjau į lauką šiltu vėraičiu. Sinonimai: aušra, ankstyvas rytas, priešaušris.