Vepsėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, nuolatinį skausmą, dilgčiojimą ar nemalonų pojūtį (dažniausiai apie žaizdą, odos sužalojimą ar vidinį diskomfortą). Jis artimas veiksmui „vepsti“ (dilgti, niežėti, skaudėti).
Pavyzdžiai:
1. Pjūvis ant piršto visą dieną jaustėsi kaip lengvas vepsėjimas.
2. Nugaroje po sunkumų kilęs vepsėjimas trukdė miegoti.
3. Senos žaizdos vepsėjimas atsiranda prieš lietų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.