Vepčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai bereikalingą kalbėjimą; plepėjimą, tuščią žmonių burbėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Senasis kaimynas vėl pradėjo savo vepčiojimą apie politiką.
2. Susirinkime buvo daugiau vepčiojimo nei konkrečių sprendimų.
3. Nustok vepčioti ir eikime tiesiai prie reikalo!
Pastaba: Žodis vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su neigiama atspalvio prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.