„Venedai“ – tai senovės baltų gentis, minima romėnų šaltiniuose (pvz., Ptolemėjaus) pirmųjų mūsų eros amžių laikotarpiu. Jie gyveno vakarinėje Baltijos jūros pakrantėje, apytikriai dabartinės Lenkijos šiaurėje ir Vokietijos šiaurės rytuose. Terminas kartais vartojamas kaip bendras pavadinimas kai kurioms baltų ar slavų gentims.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose šaltiniuose: Ptolemėjus II a. savo „Geografijoje“ mini „Venedų kalnus“ (Venedici Montes) ir „Venedų įlanką“ (Venedicus Sinus) Baltijos jūroje.
2. Kalbotyroje: Vėlyviais laikais terminas „venedai“ siejamas su baltų-slavų bendruomenėmis, o vėliau – su slavų protėviais (pvz., vokiečių kalboje „Wenden“ reiškia dalį slavų).
3. Lietuvių kontekste: Lietuvių istoriko Simono Daukanto veikaluose „venedai“ laikomi senovės lietuvių (baltų) protėviais.
Trumpai: Venedai – senovėje minima Rytų Europos tauta, susijusi su baltų ir slavų istorija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.