Vendrėtis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis vaikščioti be tikslo, bastytis, klajoti (dažnai lėtai, nerūpestingai ar ilgą laiką).
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną vendrėjosi po miestą, kol pakojo kojos.
2. Ne vendrėk ten apsiniaukęs, greičiau grįžk namo.
3. Senelis mėgo vendrėtis po mišką, rinkdamas grybus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.