Velniulis – tai mažybinė ar švelninti forma nuo žodžio „velnias“. Vartojama:
1. Švelniau juokaujant apie įtartiną asmenį ar elgesį:
Koks tas tavo velniulis, vis žiūri į mus?
2. Pavadinimams, pvz., gyvūnams, daiktams:
Šuniukas toks aktyvus – tikras velniulis!
Laikrodis velniulis – vis pabėga.
3. Pabrėžiant nedidelį nepasitenkinimą (nekietai):
Velniulis jį paimtų, vėl pamiršo raktus.
Trumpai: Švelnus, kartais linksmas žodis, vartojamas mažinant ar švelninant „velnio“ sąvoką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.