„Velniabrolis“ – šnekamojoje kalboje vartojamas kaip priešpriešinimo, nusivylimo ar netikėjimo šauktukas (pvz., „velniabroli!“, „po velniabrolio!“). Tai švelnesnė „velnio“ alternatyva, be tiesioginės keiksmažodžio intencijos.
Pavyzdžiai:
1. Nusistebėjimas: „Velniabroli, kaip tu čia patekai?!“
2. Susierzinimas: „Velniabroli, vėl šis kompiuteris užstrigo!“
3. Priešprieša: „Po velniabrolio, tai ne taip turėjo atsitikti!“
Trumpai: Tai emocingas šauktukas, artimas „po perkūno“ ar „po galais“, bet retai laikomas grubiu keiksmažodžiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.