Velnaplùskis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įnirtingą, užkietėjusį priešininką, priešą ar kovotoją (dažniausiai karo ar kovos kontekste). Kilęs iš žodžių „velnias“ (velnias, priešas) ir „pluskas“ (plūdimas, ataka).
Pavyzdžiai:
1. Mūšyje susidūrė su tikru velnapluskiu – nepaisė savo sužeidimų ir kovojo iki paskutinio.
2. Priešininkų komanda buvo velnapluskiai – atkaklūs ir nepalenkiami.
3. Jis garsėjo kaip velnapluskis, niekada neatsitraukdavęs iš ginčo.
Trumpai: Tai įnirtingas, atkaklus kovotojas ar priešas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.