Velkiavimas – tai lietuvių liaudies tradicija, kai per Velykas (dažniausiai Sekminių sekmadienį) jaunimas vaikšto po kaimą, surinkdamas kiaušinius, sūrį, lašinius ar kitus užkandžius. Dalyviai („velkiai“) dainuoja, linksmai ragauja, o kartais ir juokauja su šeimininkais.
Pavyzdžiai:
1. Tradicinis:
„Sekminių rytą vaikai su maišeliais velkiavo nuo namo iki namo, gaudami margučių ir pyragėlių.“
2. Perkeltine prasme:
„Seniau paaugliai velkiaudavo po parduotuves, prašydami saldainių.“ (Neteigiamas atspalvis – „barti“, prašinėti).
Trumpai:
Velkiavimas – Velykų laikotarpio paprotys su dainavimu ir dovaniemis; šnekamojoje kalboje gali reikšti ir įkyrų prašinėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.