veliuonytis

Veliuonytis – tai mitologinė būtybė lietuvių mitologijoje, velnio duktė.

Reikšmė:
Veliuonytis dažniausiai vaizduojamas kaip velnio sūnus arba bendrai – velnio palikuonis, velnio vaikas. Kartais šis terminas vartojamas kaip priešprieša dievaitiui (dievo sūnui), pabrėžiant blogąją, demoniškąją kilmę.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. „Tai ne žmogus, o veliuonytis!“ – sakoma apie labai nedorą, gudrų ar blogą žmogų.
2. Pasakojimuose veliuonytis dažnai gundė žmones, klaidino arba tarnavo velniui.
3. Priežodis: „Velnias savo veliuonį atpažįsta“ – apie tai, kad panašūs žmonės supranta vienas kitą.

Trumpai: Veliuonytis – mitinis velnio palikuonis, simbolizuojantis blogį, gudrumą ar nemoralų elgesį.

Įrašas
Paaiškinimas	Veliuonytis – tai mitologinė būtybė lietuvių mitologijoje, velnio duktė. Reikšmė: Veliuonytis dažniausiai vaizduojamas kaip velnio sūnus arba bendrai – velnio palikuonis, velnio vaikas. Kartais šis terminas vartojamas kaip priešprieša dievaitiui (dievo sūnui), pabrėžiant blogąją, demoniškąją kilmę. Pavyzdžiai vartojimo: 1. „Tai ne žmogus, o veliuonytis!“ – sakoma apie labai nedorą, gudrų ar blogą žmogų. 2. Pasakojimuose veliuonytis dažnai gundė žmones, klaidino arba tarnavo velniui. 3. Priežodis: „Velnias savo veliuonį atpažįsta“ – apie tai, kad panašūs žmonės supranta vienas kitą. Trumpai: Veliuonytis – mitinis velnio palikuonis, simbolizuojantis blogį, gudrumą ar nemoralų elgesį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.