Velijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį, nuolatinį skausmą, kančią ar sielvartą. Dažnai vartojamas poetiniame arba emocionaliai įkeltame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Jo širdį kamavo senas velijimas dėl prarastos meilės.
2. Tą velijimą ji nešėsi visą gyvenimą.
3. Eilėraštyje kalbama apie sielos velijimą.
Sinonimai: kančia, sielvartas, liūdesys, įdegimas (prk.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.