Velėnduobė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šulinį, duobę ar griovį, kuriame kaupiasi lietaus vanduo (dažniausiai laikinai). Kilęs iš žodžių junginio „velėnio duobė“ („velėnis“ – lietaus vanduo, „duobė“ – įduba).
Pavyzdžiai:
1. Po liūties kieme susidarė didelė velėnduobė, kurioje vaikai pradėjo pliuškinti.
2. Kelyje velėnduobės kelia pavojų automobiliams.
3. Seniau žmonės velėnduobes naudojo laikinai laikyti vandenį arčiau namų.
Trumpai: Velėnduobė – laikina lietaus vandens kaupimosi vieta (duobė, šulinys).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.