Velėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nuobodų judėjimą, vilkimąsi ar veiklos atlikimą be entuziazmo, energingai.
Pavyzdžiai:
1. Darbas – „Jis velėjosi su ataskaita visą dieną“ (darė lėtai, atidėliojant).
2. Judėjimas – „Vaikai velėjosi namo keliu“ (lėtai ėjo, vilkėjosi).
3. Pokalbis – „Pokalbis velėjosi be įdomių temų“ (lėtai tekėjo, buvo nuobodus).
Sinonimai: vilkimasis, lėtėjimas, atidėliojimas, nerti.
Dažniausiai vartojama apibūdinti lėtai, tingiai vykstančiai veiklai ar judėjimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.