Veldėtojas – asmuo, turintis teisę į turtą, turtinę naudą ar išmokas po kito žmogaus mirties (pvz., paveldėjęs pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius).
Pavyzdžiai:
1. Testamentinis – mirusiojai tetai palikus butą testamentu, jos sūnėnas tapo buto veldėtoju.
2. Įstatyminis – sutuoktinis, neturėdamas testamentą, pagal įstatymą tampa visos bendrosios nuosavybės veldėtoju.
3. Išmokų – vaikas, gavęs pensijų kaupimo fondo lėšas po tėvo mirties, yra tų lėšų veldėtojas.
Trumpai: veldėtojas – įgaliotas asmuo, perimantis teises ir turtą po savo mirusiojo artimojo ar nurodyto asmens.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.