Velbliūgas – tai lietuviškas terminas, apibūdinantis panašumą į kupranugarį (pvz., išsikišusį kalną, gūbrėtą paviršių ar net žmogų su kuprą).
Kilęs iš: velnias (kaip pabrėžimas) + bliūgas (kupranugaris).
Pavyzdžiai:
1. Gamtovaizdis: „Tas velbliūgas kalnas matytis toli.“ (kalnas su kupros formos viršūne)
2. Paviršius: „Kelias tapo velbliūgas nuo išbrinkusių akmenų.“ (gūbėtas, nelygus)
3. Žmogus: „Jis eina velbliūgas, susigūžęs.“ (sulenktas, su kuprą primenančia laikysena)
Trumpai: Vartojamas vaizdingai apibūdinti kuprą, gūbrą ar nelygumą, dažniausiai grožinėje kalboje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.