Vėlava – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, siaurą audeklo juostą (pvz., drobės, lininę), dažniausiai naudojamą buities reikmėms: rišimui, apvyniojimui, tvirtinimui ar valymui.
Pavyzdžiai:
- Senelė vėlava surišo maišus.
- Iš vėlavos pasidarė rankšluosčius.
- Senovėje vėlavomis rišdavo kojas.
Sinonimai: juosta, raištis, sąvara.
Pastaba: Dažnai vartojamas daugiskaitos formoje – vėlavos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.