"Vėjžuvis" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis vėjo gūsį, stiprų vėjo protrūkį ar trumpalaikį vėjo sūkurį (pvz., staigus gūsis, sukeliantis dulkes, judinantis lapus). Neretai vartojamas poetiškai ar liaudiškai.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: "Staigus vėjžuvis nunešė jo skrybėlę."
2. Perkeltine prasme: "Jo pyktis praėjo kaip trumpas vėjžuvis – greit nuslūgo."
3. Poetinis: "Vėjžuviai švilpdami glosto javų laukus."
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.