"Vejukas" – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nepastovų vėją arba vėjelį. Dažnai naudojamas švelniam ar nepastoviam vėjui apibūdinti, kartais su šiek tiek neigiama arba sumišusiu atspalviu (pvz., kai vėjas nepakankamai stiprus arba kinta).
Pavyzdžiai:
1. Užuot buvęs gaivus vėjas, pučia tik koks nors vejukas.
2. Tik vejukas švelniai judina lapus.
3. Vejukas pučia, bet karščio nenumalšina.
Sinonimai: vėjelis, vėjūnas (šnek.), pūsnelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.