vėjopūtė

Vėjopūtė – tai lietuvių liaudies dainoje ir poezijoje vartojamas poetinis žodis, reiškiantis vėją arba vėjo gūsį. Jis dažnai naudojamas vaizdingai, siekiant pabrėžti gamtos jėgą, judėjimą arba emocinį atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. "Pakilo vėjopūtė, dreba beržai" – dainoje apibūdinamas stiprus vėjas.
2. "Vėjopūtės švilpimas sklando per mišką" – poetinis gamtos vaizdavimas.
3. "Vėjopūtė gniaužia šakas, lyg burtų ranka" – metaforinė vėjo galios išraiška.

Trumpai: Tai poetiškas vėjo sinonimas, dažnas lietuvių folkloro ir literatūros kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėjopūtė – tai lietuvių liaudies dainoje ir poezijoje vartojamas poetinis žodis, reiškiantis vėją arba vėjo gūsį. Jis dažnai naudojamas vaizdingai, siekiant pabrėžti gamtos jėgą, judėjimą arba emocinį atspalvį. Pavyzdžiai: 1. "Pakilo vėjopūtė, dreba beržai" – dainoje apibūdinamas stiprus vėjas. 2. "Vėjopūtės švilpimas sklando per mišką" – poetinis gamtos vaizdavimas. 3. "Vėjopūtė gniaužia šakas, lyg burtų ranka" – metaforinė vėjo galios išraiška. Trumpai: Tai poetiškas vėjo sinonimas, dažnas lietuvių folkloro ir literatūros kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.