vėjalūpis

Vėjalūpis – tai lietuvių kalbos poetiškas žodis, reiškiantis vėjo gaudytojas arba vėjo grobikas.
Naudojamas metaforiškai, dažniausiai apibūdinti kažką nerealaus, tuščio, bevaisio ar besileidžiančio į nepasiekiamus tikslus.

Pavyzdžiai:
1. Jis buvo vėjalūpis – svajojo apie turtus, bet niekada neveikė.
2. Tavo planai – grynas vėjalūpis.
3. Gaudyti pripažinimą be pastangų – tai vėjalūpio darbas.

Sinonimai: tuščias siekis, fantazija, utopija.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vejalupis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėjalūpis – tai lietuvių kalbos poetiškas žodis, reiškiantis vėjo gaudytojas arba vėjo grobikas. Naudojamas metaforiškai, dažniausiai apibūdinti kažką nerealaus, tuščio, bevaisio ar besileidžiančio į nepasiekiamus tikslus. Pavyzdžiai: 1. Jis buvo vėjalūpis – svajojo apie turtus, bet niekada neveikė. 2. Tavo planai – grynas vėjalūpis. 3. Gaudyti pripažinimą be pastangų – tai vėjalūpio darbas. Sinonimai: tuščias siekis, fantazija, utopija.