vėjalka

Vėjalka – tai lietuvių liaudies pasakos personažas, įsivaizduojamas kaip piktas vėjo dvasios arba velnio būtybė, dažnai vaizduojama su dideliu pilvu, kuriame laiko vėją.

Pagrindinės reikšmės:
1. Mitologinė būtybė, valdanti vėją (pvz., užsirietusi vėjalkos pilve sukelti audrą).
2. Perkeltine prasme – žmogus, kuris daug kalba be reikalo, tuščiai plepa.

Pavyzdžiai:
1. Pasakoje vėjalka užsirietusi kalnų urve ir neišleisdavo vėjo, kol herojus jos neįveikė.
2. Neklausyk tos vėjalkos – tik vėją malti moka! (apie plepų žmogų).

Trumpai: Vėjalka – mitinė vėjo būtybė arba tuščias plepys.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėjalka – tai lietuvių liaudies pasakos personažas, įsivaizduojamas kaip piktas vėjo dvasios arba velnio būtybė, dažnai vaizduojama su dideliu pilvu, kuriame laiko vėją. Pagrindinės reikšmės: 1. Mitologinė būtybė, valdanti vėją (pvz., užsirietusi vėjalkos pilve sukelti audrą). 2. Perkeltine prasme – žmogus, kuris daug kalba be reikalo, tuščiai plepa. Pavyzdžiai: 1. Pasakoje vėjalka užsirietusi kalnų urve ir neišleisdavo vėjo, kol herojus jos neįveikė. 2. Neklausyk tos vėjalkos – tik vėją malti moka! (apie plepų žmogų). Trumpai: Vėjalka – mitinė vėjo būtybė arba tuščias plepys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.