Vėjakalbis – tai žmogus, kuris kalba daug, bet pasako mažai naudingo; tuščiai plepantis, pūtęs.
Pavyzdžiai:
1. Jis garsus vėjakalbis – per valandą nieko nepasakė.
2. Neklausyk to vėjakalbio, jis tik žodžius eina.
3. Susirinkime vėjakalbiai tik laiką gaišo.
Sinonimai: plepys, pūkis, tuščiaburbis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.