Vėjadulkis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis žaislinį vėtrungę (pvz., įtaisą su mentėmis, kuris sukasi nuo vėjo). Dažnai naudojamas kalbant apie vaikiškus žaislus ar paprastus vėjo judinamus objektus.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas žaidžia su spalvotu vėjadulkiu sode.
2. Ant stogo sukasi senas vėjadulkis, rodantis vėjo kryptį.
3. Vėjadulkiai puošia darželio kiemą – vėjas juos sukasi ir žiba.
Sinonimai: vėtrungė (žaislinė), vėjamelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.