veizlus

"Veizlus" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „protingas, sumanus, išmanantis, nuovokus“. Vartotas iki XX a. pradžios, dabar beveik nepakartotinas.

Pavyzdžiai:
1. Jis buvo veizlus vyras – viską suprato iš pirmo žodžio.
2. Senieji pasakojimai mini veizlius žmones, galinčius išspręsti sudėtingas problemas.
3. Raštuose sutinkama: „Tas veizlus, kaip velnias.“

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'veizlus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Veizlus" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „protingas, sumanus, išmanantis, nuovokus“. Vartotas iki XX a. pradžios, dabar beveik nepakartotinas. Pavyzdžiai: 1. Jis buvo veizlus vyras – viską suprato iš pirmo žodžio. 2. Senieji pasakojimai mini veizlius žmones, galinčius išspręsti sudėtingas problemas. 3. Raštuose sutinkama: „Tas veizlus, kaip velnias.“