veizinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. veizėti:
1. Ko čia veizinė́ji?! Ejo [archeologai] veizinė́dami, kasiojo ir į krepšius pylė. Važiavo veizinė́dami i rado. Eina veizinė́dami žmonys trobas. Taisinėjas, veizinė́jas, taip tvarkos [senutė]. Motina įslenka i veizinė́jas, kiša nosę į katilus. skaidinėti, vartinėti: Moksliškas kningas aš tik veizinė́ju – nebskaitau.
2. Krapštinėjo, veizinė́jo – i nebšneka ta radija. Žiūrinėjo rankas, kojas čiupinėjo, grabą veizinėjo.
apveizinė́ti
1. apveizėti 1: Apveizinėk visus korius. Jis iš visų pusių apveizinėja mane.
2. apveizėti
3. Ir kur nuosidaviau, niekados neapsiveizinėjau penu dėl savęs.
pasiveizinė́ti. paveizėti
2. Pasiveizinė́ [ja] i randa [uogų].
pérveizinėti, perveizinė́ti. parveizinėti. perveizėti 1: Vyskupas pasisakė ypatingai pats teparveizinėsiąs klioštorių, o kitims to daryti nedaleisiąs.
priveizinė́ti. priveizėti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.