Veizdyklė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „vaizdas, reginys, panorama“ arba „vieta, iš kurios atsiveria gražus vaizdas“.
Pavyzdžiai:
1. Kalno viršūnė – puiki veizdyklė į ežerą.
2. Nuo pilies bokšto atsiveria išskirtinė miesto veizdyklė.
3. Senieji keliai dažnai veda į nuostabias gamtos veizdykles.
Sinonimai: apžvalgos vieta, panorama, reginys.
Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.