Veizdėjas – senas lietuviškas žodis, reiškiantis stebėtojas, žiūrovas ar liudytojas.
Pavyzdžiai:
1. Senovės apeigų veizdėjai stovėdavo tolumoje.
2. Jis buvo tylus įvykio veizdėjas, nieko neįsikišdamas.
3. Rašytojas vaizdavo gamtą kaip atsidususį veizdėją.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „stebėtojas“ ar „žiūrovas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.