"Veislinga" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis jauną, dar nebrandų gyvūną (pvz., veršelį, eržilą, kumeliuką), kuris dar yra priklausomas nuo motinos ar globėjo. Dažnai vartojamas žemės ūkio, gyvulininkystės ar poezijos kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Žemės ūkyje:
"Ūkininkas rūpestingai prižiūrėjo veršelių veislingas."
2. Poezijoje / perkeltine prasme:
"Mokytoja globojo savo mokinių veislingas – jaunuosius talentus."
3. Paprastas sakinys:
"Ganykloje žiūrėjosi avies su dviem veislingomis."
Trumpai:
Tai – jaunas, dar neaugęs gyvūnas, dažnai siejamas su priežiūra ir auginimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.