veikalauti

veikaláuti, -áuja, -ãvo. veĩkalauti, -auja, -avo;

1. veikti, daryti, dirbti: Ką tu dabar veikaláuji?. Reikia tad, idant vėl tatai Dvasia veikaláutų, saldumu nekokiuo paduksio dūšią papildydama. Tokiuos tur tarnus, kuriuose malonė jo veikaláuja teip nuodarbiai.

2. vykdyti, atlikti: Todrinag tuojau kaip [Jėzus] užgimė, pradėjo noriai veikaláut ižganymą mūsų. Atleidimą nuodėmių Dvasia Š [ventoji] veikaláuja. V [iešpats] Dievas papiktinimo neveĩkalauja nei parėdo. Meilė artimo nieko pikto neveikaláuja.

3. rūpintis tvarkytis: Nusibodo kožnam ant vieno būti ir veikalauti apei visus reikalus pri nemažo vargo.

4. galioti: Man rodos, kad latvių prokalbėje kitą kartą yra veikalavęs dėsnis, pagal kurio proklizyje krintančioji priegaidė virsdavo į laužtinę. Tas dėsnis veikalavo ir lotynų kalboje.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'veikalauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x