vedýbinis, -ė.
1. susijęs su vedybomis, santuokinis: Vedýbinis gyvenimas. Vedýbinės teisės. Jau galvoj žilas plaukas baltuoja, greit visai netiksi vedybiniam reikalui. Jai vis imdavo darytis aišku, kad ji daug kuo aukojasi dėl bendros vedybinės laimės. įteisintas vedybomis, teisėtas: Vedýbinis kūdikis. Gimęs iš nevedybinių ryšių ir todėl negalėdamas pretenduoti į Ispanijos sostą, jis mėgina pirmiausiai sukurti sau karaliją Tunise.
2. būdingas vedybų ceremonijoms, vedyboms: Vedybiniai papročiai. Tai ypatingas feodalizmo laikų vedybinis mokestis. Kai 1930 m. reikėjo atlikti vedybinius formalumus, kreipiausi į Tumą-Vaižgantą. Buvo paplitę vedybiniai būrimai.
3. tinkamas vedyboms: Vedýbinis amžius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.