Vėduoklis – tai velnio, demono pavadinimas lietuvių mitologijoje ir tautosakoje. Dažnai vartojamas kaip priešingybė Dievui, piktųjų jėgų įsikūnijimas.
Pagrindinės reikšmės:
1. Velnias, demonas.
2. Blogio, pagundų įsikūnijimas.
3. Mitinė būtybė, kuri gali apgauti, klaidinti ar bauginti.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Ei, tu vėduokli, vėl mane kvailiai vedi!“ (šmaikščiai apie apgaviką)
- „Tamsus miškas lyg vėduoklio buveinė.“ (vaizduojant baisią vietą)
- Pasakoje: „Vėduoklis pažadėjo turtą, bet už tai pareikalavo sielos.“
Trumpai: Vėduoklis = velnias, demonas, blogio simbolis lietuvių kultūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.