vėduokliavabalis

Vėduokliavabalis – tai lietuvių liaudies mitologijoje minimas mitinis būtybė, dažniausiai vaizduojama kaip piktas dvasių arba velnių padaras, kuris gaudosi vėduoklėmis (sielomis, mirusiųjų dvasiamis). Jis siejamas su mirusiųjų pasauliu, kapinėmis ir nakties metu.

Pagrindinės savybės:
- Gyvena kapinėse, miškuose ar tamsiose vietose.
- Gąsdina arba gaudo vėduokles (sielas).
- Kartais laikomas velnio tarnu arba pats velniu.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. "Seneliai sakydavo, kad kapinėse nakčiais klajoja vėduokliavabalis, tad ten eiti pavojinga."
2. "Pasakoje vėduokliavabalis bandė pagrobti keliautojo sielą, bet šį išgelbėjo gaidys."

Trumpai: Tai mitinė būtybė, gaudanti sielas/vėduokles, dažnai minima liaudies pasakose ir įsivaizdavimuose apie mirusiųjų dvasių pasaulį.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėduokliavabalis – tai lietuvių liaudies mitologijoje minimas mitinis būtybė, dažniausiai vaizduojama kaip piktas dvasių arba velnių padaras, kuris gaudosi vėduoklėmis (sielomis, mirusiųjų dvasiamis). Jis siejamas su mirusiųjų pasauliu, kapinėmis ir nakties metu. Pagrindinės savybės: - Gyvena kapinėse, miškuose ar tamsiose vietose. - Gąsdina arba gaudo vėduokles (sielas). - Kartais laikomas velnio tarnu arba pats velniu. Pavyzdžiai vartojimo: 1. "Seneliai sakydavo, kad kapinėse nakčiais klajoja vėduokliavabalis, tad ten eiti pavojinga." 2. "Pasakoje vėduokliavabalis bandė pagrobti keliautojo sielą, bet šį išgelbėjo gaidys." Trumpai: Tai mitinė būtybė, gaudanti sielas/vėduokles, dažnai minima liaudies pasakose ir įsivaizdavimuose apie mirusiųjų dvasių pasaulį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.