Vediga – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paskutinį, vėlyviausią laiką prieš ką nors (pvz., prieš naktį, žiemą, mirtį). Dažniausiai vartojamas su daiktavardžiais naktis, žiemą, ruduo, metai ir pan.
Pavyzdžiai:
1. Vediga naktį – pačioje nakties pabaigoje, prieš aušrą.
2. Vediga žiemą – žiemos pabaigoje, prieš pavasarį.
3. Vediga ruduo – vėlų rudens laiką.
4. Vediga metai – gyvenimo pabaigoje, prieš mirtį.
Sinonimai: prieš pat, pabaigoje, vos ne, ties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.