vaurila

"Vaurila" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nevikrų žmogų (dažniausiai vyras). Turi neigiamą atspalvį, panašu į "niūrų", "nevykėlis".

Pavyzdžiai:
1. Jis toks vaurila – nieko nesugeba sutvarkyti pats.
2. Nebūk vaurila, imkis iniciatyvos!
3. Su tokiu vaurila sunku bendradarbiauti.

Pastaba:
Žodis nėra literatūrinis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje arba regioninėje kalboje (ypač vakaruose Lietuvos).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vaurila' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Vaurila" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nevikrų žmogų (dažniausiai vyras). Turi neigiamą atspalvį, panašu į "niūrų", "nevykėlis". Pavyzdžiai: 1. Jis toks vaurila – nieko nesugeba sutvarkyti pats. 2. Nebūk vaurila, imkis iniciatyvos! 3. Su tokiu vaurila sunku bendradarbiauti. Pastaba: Žodis nėra literatūrinis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje arba regioninėje kalboje (ypač vakaruose Lietuvos).